- kuodpeša
- kuõdpeša sf. (1) J, Gs, Jrb susivėlusi, nesusišukavusi, apsipešusi moteris: Kuõdpeša tu, plaukai pasistoję ant galvos! Skr. Eik tu, kuõdpeša! Raud. Tai kad ji tokia kuõdpeša – susivėlusi, susiglamžiusi, kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv.
Dictionary of the Lithuanian Language.